Senovės egiptiečių papuošalai

Senovės egiptiečiai didelę reikšmę teikė tam tikriems religinės reikšmės šventiems objektams, kurie labai atsispindėjo egiptiečių papuošalų motyvuose. Brangakmenių drožiniai, žinomi kaip gliptikos menas, dažniausiai buvo vabalo Skarabėjaus ir kitų antropomorfinių religinių simbolių formos. Egipto juvelyrai naudodavosi korundo nuolaužomis arba titnagu, kad išgautų formą iš minkštesnių akmenų.

Paminklai kartu su prabangia baldų, dailės ir papuošalų kolekcija padėjo simbolizuoti didybę, valdžią, ir religinį faraonų viešpatavimą tarp visuomenės ir plataus regiono. Turtai buvo svarbūs kiekvieno egiptiečio žemiškajame ir dar svarbesni pomirtiniame gyvenime.

Senovė Egipte ir vyrai ir moterys nešiojo papuošalus ne tik kaip turto ir statuso visuomenėje simbolį, bet ir kaip puošmeną ir apsaugą nuo blogio. Mirusieji budavo palaidojami su visais žemiškais turtais, tačiau kapų plėšikai pagrobė daug lobio iš senovės Egipto kapų.

Auksas buvo retas metalas, tad simbolizavo galią ir religinę priklausomybę savoje bendruomenėje. Auksiniai papuošalai buvo nešiojami pasiturinčių egiptiečių tiek kasdieniniame gyvenime, tiek ir po mirties.

Be aukso egiptiečiai naudojo spalvotą stiklą vietoj brangiųjų ar pusbrangių akmenų. Nors egiptiečiai turėjo galimybę apdirbti ir nešioti brangiuosius akmenis, jie labiau vertino spalvas, kurias galėdavo patys sukurti gamindami stiklo papuošalus. Spalva egiptiečiams labai daug reikšdavo – net Mirusiųjų Knygoje buvo nurodoma, kaip turi atrodyti vienoks ar kitoks vėrinys aplink mumijos kaklą.

Papuošalus senovės Egipte naudojo religijai:
››› Juvelyriniai dirbiniai buvo vertinami ne tik dėl grožio, bet ir dėl magiškos apsaugos.
››› Egiptiečiai neskirstė amuletų ir dekoratyvinių papuošalų. Amuletai buvo dėvimi nuo kūdikystės iki mirties.
››› Dėl religinio vaidmens, papuošalai egiptiečius lydėdavo ir pomirtinėje kelionėje.
››› Iš tiesų senovės egiptiečiai ruošdavosi mirčiai jau nuo gyvenimo pradžios iki pat mirties, kad surinktų kuo daugiau apsauginės magiškos juvelyrikos, kuri padėtų ramiai žengti į pomirtinį pasaulį.

Papuošalų formos:
››› Kaip ir kitose Egipto meno formose, taip ir juvelyrikoje buvo laikomasi griežtų taisyklių, kad papuošalas atliktų tinkamą religinį vaidmenį.
››› Kiekviena medžiaga turėjo savo religinę vertę – mineralai ir metalai atitiko konkrečias dievybes, taip pat konkrečią dvasinę ir terapinę vertę. Pvz.: Varis ir malachitas buvo sietinas su dievu Hatoru.
››› Kiekviena spalva turėjo tam tikrą mitologinę reikšmę, ir akmens su tam tikra spalva panaudojimas turėjo tam tikrą kodą.

Medžiagos:
››› Jų kiekis buvo ribotas. Dauguma žaliavų, kurios buvo naudojamos, buvo randamos Egipte, bet kai kurios ypatingai vertinamos medžiagos, tokios kaip lazuritas, buvo importuojamos iš Afganistano.
››› Auksas buvo laikomas dievų oda, tad jis vyravo papuošalų gamyboje.
››› Nors egiptiečiai turėjo prieigą prie tam tikrų tauriųjų brangakmenių, jie pirmenybę teikė kopijuoti spalvas naudodami stiklą, nes su tikraisiais akmenimis buvo daug sunkiau dirbti.
››› Tam, kad papuošalai būtų prieinami ir žemesniems socialiniems sluoksniams, egiptiečių juvelyrai išrado neįtikėtiną brangakmenių atkartojimo stikle meną. Senovės Egipto meistrai tavo tikrais ekspertais,kad kartais net būdavo sunku atskirti tikrus smaragdus, perlus ar tigro akį nuo stiklinių.

Socialinė padėtis:
››› Pradedant Naująja Karalyste, visi socialiniai sluoksniai nešiojo amuletus.
››› Amuletus plačiai nešiojo tiek vyrai, tiek moterys, nes tai garantavo apsaugą.
››› Žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovai amuletus gaminosi iš pigių žaliavų – spalvoto molio arba akmenų, brangakmenių stiklinių kopijų.

Egipto akmenys

Turkis:
››› Seniausios žinomos turkio kasyklos buvo Sinajuje.
››› Žalia turkio spalva buvo džiaugsmo ir gyvenimo sinonimas.
›››Šis minkštas, vertingas akmuo buvo populiariausias senovės Egipte, nes jį egiptiečiai palyginus lengvai galėjo apdirbti ir turėjo daug vietinių turkio karjerų.
››› Turkis buvo naudojamas karoliams. Sujungtas su kitais dekoratyviniais akmenimis, turkis budavo inkrustuotas į auksą ir taip pagaminamas prabangus juvelyrinis dirbinys.
››› Ryškia turkio miltelių glazūra buvo nudažoma beveik viskas: nuo mažų smulkių statulėlių iki plytų.
››› Šventasis Skarabėjaus amuletas buvo gaminamas iš turkio.

Lazuritas:
››› Tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos su geltono geležies piritų dėmėmis.
››› Importuojamas iš Afganistano.
››› Egiptiečiai tikėjo,kad šis akmuo turėjo gyvenimo prailginimo galios.
››› Mėlyna buvo vandens, dangaus, pirmykščio potvynio spalva ir simbolizavo kūrybą bei atgimimą.
››› Naudojamas faraonų akių ir plaukų dažymui, karūnų puošybai. Dažnai naudojamas lotoso žiedo paveiksluose, kurie reiškė kasdienį saulės sugrįžimą.

Jaspis

››› Raudonos arba raudonai rudos spalvos.
››› Pasak Plinijaus istorijos, jaspis buvo iškasamas netoli esančiose kalvose prie Kopto miesto.
››› Raudona spalva reiškė deivės Izidės kraują ir ugnį.
››› Buvo manoma, jog jis gydo nevaisingumą bei didina derlių.
››› Šį kietą natūralų akmenį buvo sunku apdirbti, tad gaminiai iš jo nebuvo labai puošnūs, priešingai papuošalai iš turkio ar lazurito.
››› Deivės Izidės mazgas dažniausiai būdavo gaminamas iš jaspio.

Malachitas:
››› Spalvos vaijuoja nuo šviesiai iki tamsiai žalios, su puošniomis netaisyklingomis juostomis.
››› Buvo kasamas dykumos kasykloje tarp rytų Egipto ir Sinajaus.
››› Malachitas yra viena iš vario rūdos formų.
››› Buvo manoma, jog malachito kelių juostų vėriniai nešiojami aplink galvą bei rankas, apsaugo nuo epidemijų.
››› Dažniausiai buvo gaminami kabošonai ir karoliukai.
››› Senovės egiptiečiai malachitą pirmiausiai nešiojo kaip vėrinius ir karolius.
››› Malachito milteliai buvo naudojami akių makiažui, kurie turėjo apsauginę funkciją, kovojant su akių infekcijomis.

Karneolis:
››› Spalva varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai rudos.
››› Randamas rytinėse Egipto dykumose.
››› Simbolizavo kraują. Buvo tikima,kad karneolio gydomosios savybės gali padėti išvalyti kraują ir numalšinti nugaros skausmus.
››› Kai kurie seniausiai žinomi papuošalų elementai buvo pagaminti iš karneolio datuojami nuo prieš dinastinių laikų.
››› Dažniausiai buvo gaminami širdies formos amuletai, kurie reiškė nemirtingumą.
››› Karneolio papuošalai padėdavo jų nešiotojui išlaikyti savitvardą.

Amazonitas:
››› Buvo randamas pietryčių dykumose.
››› Šviesiai melsva spalva simbolizavo vaisingumą ir sėkmę. Tai yra susiję su turkiu ir lazuritu.
››› Dažniausiai amazonitas papuošaluose buvo naudojamas kaip smulkūs amuletai, kabašonai, karoliukai ir indai.

Ametistas:
››› Randamas Nubijos kalnuose.
››› Labai kietas kvarcinis kristalas.
››› Šiam mineralui egiptiečiai neteikė ypatingos reikšmės, priešingai nei graikai, kurie tikėjo, kad ametistas padeda apsisaugoti nuo girtuokliavimo ir apsinuodijimo.
››› Ametisto karoliukai papuošaluose buvo naudojami vėriniams ir apyrankėms.
››› Egiptiečiai nelabai mėgo kietus akmenis, tokius kaip ametistas, nes juos būdavo sunku apdirbti į norimus amuletus, todėl mieliau naudodavo stiklą, kai reikėdavo konkrečios spalvos.

Smaragdas:
››› Skaidriai žalios spalvos.
››› Randamas rytiniame Aukštutiniame Egipte prie Raudonosios Jūros.
››› Priešingai nei dauguma mano, smaragdas neturėjo jokios specialios simbolinės mitologinės reikšmės.
››› Smaragdas buvo naudojamas tik karališkiesiems papuošalams.
››› Karalienė Kleopatra buvo žinoma dėl savo atsidavimo smaragdams.

parengta pagal: http://www.allaboutgemstones.com/jewelry_history_egyptian.html ir http://aldokkan.com/jewelry/jewelry.htm