Kaip taisyklingai padaryti kilputę?

Papuošalo grožį kuria spalvų, medžiagų suderinamumas, o įvairūs netikėti sprendimai kūrinį padaro išskirtiniu. Tačiau netinkamos kilputės viską gali akimirksniu sugadinti.

Dauguma pradedančiųjų nekreipia dėmesio į tai,kaip turėtų atrodyti taisyklinga kilputė, tačiau tai yra svarbu – kilputė parodo kūrėjo kruopštumą, o netinkama gadina papuošalo grožį.

Pradėsiu ne nuo to, kaip padaryti taisyklingą kilputę, bet nuo dažniausiai pasitaikančių klaidų. Taip darau vien tam, kad papuošalus kuriantys galėtų pasitikrinti ar jų kilputės taisyklingos, o pirkėjai galėtų atsirinkti ir išmokti stebėti, kurie papuošalai yra atlikti kruopščiai. Nors perkant/parduodant auskarus neturėtų pasitaikyti grubių ir negražiai atliktų darbų, tačiau jų pasitaiko. Tokie pardavėjai, ko gero, negerbia ne tik savęs, bet ir savo pirkėjų.

Taisyklinga kilputė turėtų būti apvali ir centruota atsižvelgiant į karoliukus ir prigludusi prie pat jų.

Netaisyklingos kilputės – pailgos, pasvirusios į vieną ar kitą šoną, neproporcingai didelės. Ypač dažna klaida,kai tarp karoliuko ir kilputės pabaigos yra paliktas tarpas (2). Taip neturėtų būti.

O jeigu visos klaidos vienoje kilputėje...tada siūlau paskaityti žemiau, kaip padaryti taisyklingą kilputę. Smulkesnio aprašymo
tikriausiai niekur nėra.

1. Sumaukite karoliukus ant vinuko.

2. Suspauskite smeigtuką maždaug 1mm virš paskutinio karoliuko pasinaudodami replėmis plokščiais galiukais.

3. Su nykščiu stumkite karoliukus žemyn, kol replių galiukas beveik sieks karoliukus.

4. Visų pirma pastumkite replytes šiek tiek nuo karoliukų, tada toliau stumkite juos nykščiu nuo savęs, kol susidarys status kampas.

5. Nukirpkite vielutę su specialiomis replėmis taip,kad liktų maždaug 8mm.

6. Laikykite karoliukus su kairiąja ranka ir paimkite su apvalianosės replytės galiukais už pačio vielos galo. Atkreipkite dėmesį į žalią ir raudoną apskritimus – jie parodys,kaip laikyti replytes.

7. Suspauskite vielos galiuką ir pasukite savo riešą taip,kaip parodyta paveikslėlyje. Atkreipkite dėmesį į apskritimus.

8. Apverskite replytes taip,kad delnas žiūrėtų į viršų. Pastumkite šiek tiek replytes į priekį taip, kaip parodyta paveikslėlyje.

9. Suspauskite replytes ir pasukite maždaug 90 laipsnių, arba sukite tol, kol galite. Atsiminkite,kad visada turite laikyti karoliukus kita ranka (nors nuotraukoje to ir nėra).

10. Atleiskite replytes ir pasukite riešą taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Tada vėl sugriebkite vielutę ir sukite taip,kad suformuotumėte kilputę.

11. Pakoreguokite vielutės suspaudimo vietą taip,kad suformuotumėte gražią, taisyklingą kilputę. Kilputė turėtų būti apvali ir centruota.

O čia trumpas video, kaip suraityti taisyklingas ir tvarkingas kilputes:

Jeigu nepavyksta iš pirmo karto suraityti taisyklingos ir tvarkingos kilputės, nenusiminkite. Svarbiausia kantrybė ir praktika, praktika, praktika....

Parengta pagal http://www.beading.com.my/blog/how-to-make-a-perfect-simple-loop/

Paslaptingasis amazonito akmuo

Forma ir sandara – triklinė sistema; susidaro dideli gabalai ar luitai; žalias lauko špato variantas.

Spalva – melsvai žalia, išmarginta šviesesnėmis žaliomis dėmelėmis; amazonitas gali būti ir geltonos, rožinės, raudonos ir pilkos spalvos.

Šaltiniai – Madagaskaras, Rusija, JAV, Brazilija, Zimbavė, Australija, Namibija.

Zodiako ženklai – Tinka Dvyniams, Svarstyklėms, Vandeniui, Mergelei. Visiškai netinka Skorpionui.

Ezoterinės savybės – Ramina besikeičiančias nuotaikas, protą, prieštaravimus, ilgesį ir širdies skausmus, apsaugo nuo blogų įpročių ir mažina nerimą bei susierzinimą. Stiprina nervų sistemą, atpalaiduoja, koreguoja kalcio apykaitą ir pasisavinimą, padeda išvengti dantų gedimo ir osteoporozės. Padeda nuo menstruacinių skausmų, gimdant, atpalaiduoja spazmus. Skatina verbalinę saviraišką, mąstymo gebėjimus, kūrybiškumą, intuiciją, pasitikėjimą savimi. Suteikia vilties ir ištvermės, padeda priimti sunkius sprendimus. Taip pat manoma, kad padeda motyvuoti tingius paauglius.

Gydomasis poveikis – Jei norite sušvelninti ir subalansuoti čakrų energijas, dėkite širdies, viršutinės krūtinės dalies arba gerklės zonose.

Amazonitas - tai kalio aliuminio silikatas, didelės mineralų grupės, vadinamos lauko špatais, narys. Jie sudaro didelę žemės plutos dalį ir randami visame pasaulyje.

Iki šiol tyrinėtojams nepavyksta įminti trijų amazonito mįslių: pavadinimo, atspalvio ir atsiradimo paslapčių. Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo Amazonės upės, kur buvo atrastas XVIII amžiuje. Tačiau Europoje amazonitas jau buvo žinomas iki Amerikos žemyno atradimo. 1783 metais Ilmenio kalnuose Urale buvo atrasti amazonito klodai. Akmuo sudomino juvelyrus, buvo pagamintos vazos, dėžutės.

Amazonitas taip vadinamas dėl savo savitos melsvai žalios spalvos , kuri primena Amazonės upės ir ją supančių miškų sodrius žalius atspalvius. Tačiau šių mineralų klodų Amazonės regione tikrai nėra, o geriausi pavyzdžiai randami Kolorade, kur jis dažnai pasitaiko santalkose kartu su dūminiu kvarcu, ir Ilmenio kalnuose, Rusijoje, kur jis randamas kartu su granito sluoksniais. Šiuolaikiniai tyrinėjimai nustatė jog amazonitui melsvai žalią spalvą suteikia švino ir vandens reakcijos, vykstančios špato viduje. Amazonitas susidaro gana dideliais gabalais, išmargintais šviesesnėmis žalios spalvos dėmėmis, o nušlifuotam būdingas šilkinis žvilgesys.

Amazonitas jau seniai naudojamas papuošalų gamybai. Senovės Egipte jis naudotas ne tik žiedų ir antkaklių gamybai, bet iš jo buvo drožinėjamos didesnės lentelės, jose graviruojami šventi užrašai. Kasinėjant Egipte Tutanchamono kape buvo rasti karoliai, amuletai, žiedai, auskarai iš amazonito su sidabru. Amazonito ietys buvo rastos kasinėjant Egipte ir Etiopijoje, bet kaip amazonitą vadino tuo metu nėra žinoma.

Šiandien faraono Tutanchamono reliktai yra saugomi Egipto muziejuje Kaire. Muziejuje rasite garsios auksinės jauno valdovo kaukės, kurią puošia amazonito, lazurito ir karneolio inkrustacijos, aprašą. Amazonitas buvo populiarus ir senovės Indijos juvelyrikoje, ypač aukso apsoduose.

Viena iš versijų, kad amazonito pavadinimas kilęs nuo legendinių amazonių pavadinimo. Amazonito buvo rasta kasinėjant skitų pilkapius nuo Dono žemupio iki Pietų Uralo, kur pagal legendas gyveno karingosios amazonės, minimos ir Herodoto, Ptolemėjaus, Plinijaus raštuose. Eidamos į karo žygius amazonės mėgo puoštis žaliais akmenėliais, tikėdamos kad amazonitas jas apsaugos ir padės laimėti mūšius.

Pietų Amerikos indėnai nešiojo jį nuo nuodingųjų padarų įkandimų.

Dėl vidutinio kietumo amazonitą galima kalinėti ir net šiomis dienomis jis yra pjaustomas ir šlifuojamas suteikiant jam kabošono formą, kuri išryškina spalvą. Kabošonai naudojami žiedų pakabukų ar auskarų gamybai.

Amazonito sudėtyje yra daug vario, todėl jis naudingas visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Švelnina emocinius stresus ir išvaduoja nuo baimių, irzlumo bei negatyvių energijų, skatina pamilti, moko mylėti ir sugeba subalansuoti daugelį mūsų asmenybės aspektų.

Amazonitas šalina raumenų spazmus, koreguoja kalcio apykaitą ir pasisavinimą, padeda išvengti dantų gedimo ir osteoporozės. Ir dar – įdomus amazonito kosmetinis poveikis: jis jaunina, gaivina ir gerina odos spalvą, gydo suskirdusią, sausą veido ir rankų odą. Pamerkite amazonitą 12 val. į stiklinę vandens, o nusiprausę šiuo vandeniu suvilgykite kūną, veidą, rankas ir leiskite odai nudžiūti. Ji tarsi pasidengia švelniu aksomu. Dar veiksmingesnis amazonito ir nefrito, ypač baltojo, eliksyras. Tokio derinio papuošalai spinduliuoja gaivą ir ramybę.

Parengta pagal:  www.juvelyrikainternetu.lt, www.turkis.lt, www.horoskopai.lt, www.catalogmineralov.ru

The Blogger Tag (liet. tinklaraštininkų žymėjimas)

Nors mano dienoraštis skaičiuoja dar tik pirmąsias dienas, bet jis neliko nepastebėtas ir buvo pažymėtas šiame tinklaraštyje: http://estacraft.blogspot.com/.

Su šiuo Tag'u man atkeliavo ir 6 užduotėlės:

1. Kiekvienas "pažymėtasis" turi paskelbti 11 faktų apie save.

2. Reikia atsakyti į 11 klausimų, kuriuos uždavė tas, kas pažymėjo.
3. Reikia užduoti 11 klausimų tiems, kuriuos pažymėsi.
4.Pažymėti 11 tinklaraštininkų, kurie turi mažiau nei 200 sekėjų.
5. Tinklaraštininkus apie pažymėjimą reikia informuoti.
6. Negalima pažymėti to, iš kurio gavai žymę.

11 Faktų apie mane

1. Esu pelėda, kuri kuria, rašo ir darbuojasi naktimis. Tiesiog naktimis mane užplūsta idėjos, mintys ir polėkis.

2. Studijuoju Ekonomiką, nors save laikau meno žmogumi.

3. Dažnai sakau, kad jeigu labai labai panorėsi, tavo noras išsipildys. Jeigu neišsipildo - per mažai nori ir per mažai sieki savo norų.

4. Turiu silpnybę įvairiausioms užrašų knygutėms: pas mane jų daug, tačiau jau nebežinau ką į jas rašyti.

5. Mano svajonių šalis - Prancūzija. Ten jaučiuosi taip pat gerai kaip ir Lietuvoje. Kartais net galvoju,jog esu pamišusi dėl jos :)

6. Esu linkusi geriau patylėti ir stebėti, nei daug kalbėti.

7. Labai myliu gyvūnus. Auginu žuvytę (sąlygos neleidžia laikyti kitokio gyvūno), o vasaros naktimis lakstau ežiukams iš paskos.

8. Dievinu keliones. Dvi vasaras keliavau tranzu po Europą. Pirmais metais nutranzavau 1500km, antrus metus 5500km.

9. Esu žemaitiško charakterio: užsispyrusi kaip ožka.

10. Vertinu gamtą ir architektūrą - jie gali tapti mano įkvėpimo šaltiniais.

11. Domiuosi fotografija ir giminės istorija.

Atsakymai į man užduotus klausimus

Kuo vaikystėje užaugusi norėjai tapti?

Tikrai nepamenu. Tik atsimenu, kad dar pradinėje mokykloje veržiausi į sustiprinto piešimo klasę. Tai tikriausiai jau tada linkau prie meno.

Labiausiai įstrigęs posakis?

"Kas ieško, tas randa." Šis posakis labai tinka daugumai atvejų: jeigu kažko labai ieškai ir nori, tai ir rasi priemones tam dalykui. Arba jeigu ko nors nepadarei, visada rasi pasiteisinimą.

Kaip supranti meilę sau?

Meilė sau - tai laikas skirtas išskirtinai sau ir savęs tobulinimui. 

Kas labiau patinka filmas ar spektaklis?

Vienareikšmiškai spektaklis. Man labai patinka teatras, miuziklai. Žavu stebėti, kaip aktoriai sukuria skirtingus charakterius esamuoju laiku.

Mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas?

Kelionės: gamta, muziejai, pilys, dvarai, išskirtinės vietos, bažnyčios. Tiek Lietuvoje tiek užsienyje.

Internetas: laiko ryjikas ar pagalbininkas?

Man asmeniškai internetas itin daug laiko "suvalgo", tačiau be interneto tikrai neišsiversčiau.

Kava ar arbata?

Arbata. Išgėrusi kavos jaučiuosi šiek tiek išsunkta, o kartais nuo jos pasidarau hiperaktyvi. Arbatos poveikis švelnesnis ir ji turi daugiau kvapų variacijų.

Šuo ar katė?

Visada norėjau turėti šunį, tačiau auginau katę. Katės charakteris mane žavi.

Žuvis ar mėsa?

Mėsa - taip skaniau :)

Įsimintiniausia perskaityta knyga? 

Cormac McCarthy "Kelias", Johann Wolfgang Goethe "Sielų giminystė"

Mėgstamiausias patiekalas?

Labai patinka italų virtuvė: makaronai su įvairiausiais padažais. Taip pat mamos patiekalai gaminti pagal specialius jos receptus: kugelis su vištienos kulšelėmis, raguoliai. Taip pat tėčio čenahai.

Klausimai tiems, kuriuos pažymėsiu

1. Kokie yra Tavo pomėgiai į kuriuos esi pasinėręs(-usi) visa galva?

2. Apibūdink save kaip žmogų, kokių savybių turi?

3. Jei reikėtų apibūdinti save kaip gyvūną, kokį išsirinktum? Kodėl būtent jį?

4. Kokios trys vertybės Tau yra svarbiausios gyvenime? Kodėl?

5. Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?

6. Kokiu posakius vadovaujiesi gyvenime?

7. Įsivaizduok du dangoraižius. Tarp jų ant stogų padėtas 10cm pločio metalinis strypas. Dėl ko ryžtumeisi pereiti tuo strypu?

8. Kokį vieną daiktą pasiimtum su savimi į negyvenamą salą?

9. Koks filmas, paliko didžiausią įspūdį?

10. Papasakok vieną linksmiausių nuotykių, nutikusių Tavo gyvenime.

11. Kokia yra Tavo svajonių šalis?

Mano pažymėti tinklaraščiai:

1. http://ramune-art.blogspot.com/

2. http://rankdarbiupalepe.blogspot.com/

3. http://agnesmintys.blogspot.com/

4. http://kurybinespievos.blogspot.com/

5. http://rankdarbiulietus.blogspot.com/

6. http://kraite.blogspot.com/

7. http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com/

8. http://gyventi-smagu.blogspot.com/

9. http://jurga2971.blogspot.com/

10. http://fabrikelis.blogspot.com/

11. http://alldreams-svajos.blogspot.com/

Tinklaraštininkams apie pažymėjimą pranešiau paskutinio įrašo komentare.

Seniausi žinomi juvelyriniai dirbiniai

Mokslininkams pavyko surasti tris moliusko kiautus, turinčius skylutes, manoma, sudedamąsias vėrinio ar apyrankės dalis. Radinių amžius siekia net 90000-100000 metų. Du iš šių senovės karoliukų buvo rasti Karmelio kalno oloje Izraelyje, kitas Oued Djebbana vietovėje Alžyre.

Šie kiautai yra 25000 metais senesni nei iki šiol atrasti žmonių sukurti juvelyrinių dirbinių fragmentai.

Žirnio dydžio gaminiai turi panašias skylutes, todėl manoma, kad jie galėjo būti suverti į vėrinį arba apyrankę.

Visi trys kiautai yra iš tos pačios genties jūrų moliuskų žinomų kaip Nassarius. Jie tikriausiai buvo pasirinkti dėl savo dydžio ir sąmoningai išgremžti su aštriu titnaginiu įrankiu. Tokie titnaginiai įrankiai galėjo būti naudojami kriauklėms pradurti.

Juvelyrika padeda nustatyti, kada pasikeitė žmonių elgesys, nes papuošalų nešiojimas turi simbolinę reikšmę. Nešiodami papuošalus mes siunčiame žinutę aplinkiniams – kad mes stiprūs, turtingi, seksualūs, kad priklausome tam tikrai grupei ir t.t. dažnai papuošalai budavo nešiojami kaip apsisaugojimas nuo blogio.

Mokslininkai teigia, kad šie trys kiautai buvo naudojami kaip karoliukai dėl jų skylučių pragręžimo, taip pat dėl to, kad buvo rasti nuošalioje vietovėje. Iš nuosėdų, įstrigusių pirmųjų kiautų skylėse nustatytas jų amžius. Faktą, jog juos ten paliko žmonės, patvirtina jų radimvietė – kalno ola. Tai yra jūriniai moliuskai, o jūra niekada nebuvo taip arti olos. Be to, Oued Djebbana yra apie 200 km (120 mylių) nuo Viduržemio jūros.

Jūrinių moliuskų kiautai iš Karmelio kalno olos laikomi „Natural History museum“ muziejuje Londone, o kiautas iš Oued Djebbana – „Museum of Man“ muziejuje Paryžiuje.

Parengta pagal: http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/5099104.stm

Vudu akys

Atsimenu dar kai prasidėjo Auksarankių Akademija, tada rašiau motyvacinį laišką į klasę pavadinimu "Siuvinėjimas biseriu". Dėstytoja Vitalytė mane mielai priėmė ir išmokė tikrai subtilių ir įdomių dalykėlių. Tuo tarpu mano kambariokė bandė perkąsti knygų rišimo subtilybes. Tada ir pasakėm viena kitai, kad apsikeisim tuo, ką išmokom. Gaila, kad tiek ilgai reikėjo laukti...

Bet galų gale išsiuvinėjau jai apyrankę. Triūsiau tikrai ne vieną ir ne du vakarus. Apyrankė siuvinėta ant juodo filco, centrinis akmuo - spėju, kad agatas (gavau šį akmenuką dovanų kažkada). Akys suformuotos iš stiklinių perlų. Kitoje pusėje paklijuotas taip pat juodas filcas.

Žodis vudu (Voodoo, Wudu arba Vaudou) kilęs iš Vakarų Afrikos eve genties kalbos ir reiškia "globojanti dvasia". Su šia apyranke linkiu savo mielajai kambariokei sėkmės, aštraus proto ir sužavėti visus aplinkinius savo gabumais. Šitos Vudu akys daug ir plačiai mato... :)

Raudonasis

Ilgai mano detalių dėžutėje gulėjo raudonas kabošonas. Vis neradau jam tinkamos paskirties - nudekupažuotas pagrindas liūdėjo jau seniai. Paėmiau jį į rankas, pavarčiau tarp pirštų ir toptelėjo mintis, kad iš jo išeis puikus žiedas.

Centrinis kabošonas dekupžuotas: klijuota servetėlė, naudotas "Antika" sendintojas, atsiradę tarpeliai įtrinti auksiniais akių šešėliais, galutinis sluoksnis nulakuotas laku vandens pagrindu.

Dekoruotas siuvinėjant čekišku biseriu, naudota peyote, brick stich vėrimo (siuvinėjimo) būdai.

Nugarėlėje juoda oda, sidabro spalvos reguliuojamas žiedas.

Riešinės

Mada mėgsta kartotis – tai, kas seniau buvo madinga ir užmiršta, vėl grįžta. Tai, ką nešiojo mūsų senelės, tampa gražu ir aktualu mums. Kartais mados slėpynės trunka kelias dešimtis metų ar net šimtmetį. Žinoma, galbūt pūstos krinolino suknios ir nebebus madingos, tačiau prieš šimtmečius nešiotos tautinių rūbų detalės grįžta net į garsiausių dizainerių kolekcijas. Riešinės – naujas reiškinys, grįžęs į aprangos stilių po daugiau negu šimto metų užmaršties.

XIX a.pab. – XX a. pr. Lietuvoje tiek moterys, tiek vyrai nešiojo riešines, – ant rankos riešo užmaunamą megztą rankogalį. Jos turėjo praktinę riekšmę ir buvo dėvimos dėl šilumos, taip pat ir dėl grožio. Riešinės – labai praktiška aprangos detalė. Tais laikais rūbų rankovės buvo plačios, šaltis ir vėjas lengvai prasiskverbdavo prie kūno, bet jos ne tik šildė rankų riešus, bet ir apsaugodavo marškinių rankogalius nuo susitepimo. XX a. pradžioje pirštines pradėjus megzti ilgesniais riešais, riešinės išnyko.

XIX a. Europoje ir ypač Šiaurės šalyse buvo paplitusios iš vilnonių siūlų numegztos riešinės. Jos buvo dėvimos Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Anglijoje. Kai kurios Šiaurės šalys, pvz., Islandija, Grenlandija dar iki šių dienų turi išsaugojusios šią tradiciją. Prancūzijos pietuose moterys prie tautinio kostiumo tebedėvi iš medvilninių siūlų virbalais numegztas arba vąšeliu nunertas pirštinaites su sutrumpintais pirštikais, vadinamąsias „mitenes“.

Etnografų turimomis žiniomis riešinės Lietuvoje dėvėtos XIX a. – Xxa. pirmoje pusėje.
Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne rašoma: „riešinė, riešinės – 1. Pirštinės su ilgu raštuotu riešu (iš Tauragnų); 2. Ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis.“ Dažniausiai žodis vartojamas antra reikšme.

Lietuvos regionuose riešinės vadintos skirtingai: Aukštaitijoje mankietai, rankelkos, rankaukos, runkaukos, apie Biržus čiurneliai, unkovikai, Dzūkijoje rankankos, rankaukos, apie Prienus rankapkos, Sūduvoje rankaukos, Žemaitijoje mankietai, renkelkos, apie Plungę rankovėčiai, Klaipėdos krašte maukos, mauklės.

Riešinės buvo mezgamos 6 –14cm ilgio. Kasdienės riešinės saugojo rankas nuo šalčio. Jas mezgė virbalais iš storesnių vilnonių siūlų, taip pat nėrė vąšeliu. Mezginys turėjo būti standus, prigludęs prie riešo. Riešinės buvo vienspalvės, skersais ar išilgais dryžiais. Yra išlikusių tokių margų riešinių, jog atrodo, kad mezgėja sumezgė visus siūlų likučius, kokius tik beturėjo.

Išeigines riešines mezgė iš aukštos kokybės plonų vilnonių, dažniausiai fabrikinių siūlų, vadinamų „lučkais“. Jos buvo dėvimos dėl grožio.
Riešinių raštai panašūs visoje Lietuvoje. Tai aštuoniakampės žvaigždutės, eglutės, grandinėlės, žiedų motyvai, rombai, kryželiai, trikampėliai.

Didžioji dalis muziejuose esančių riešinių pavyzdžių surinkta Aukštaitijoje. Čia riešinės labiausiai buvo paplitusios šiaurinėje dalyje apie Biržus, po vieną kitą pavyzdį rasta Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Ukmergės ir Zarasų apylinkėse.

Aukštaičių riešinės dažniausiai buvo vienspalvės, sodrių spalvų: juodos, rudos, raudonos, vyšninės, žalios, mėlynos, karoliukai balti.

Išskirtinos biržiečių riešinės. Čia moterys mezgė ir margus čiurnelius trijų spalvų dryžiais, įmegzdamos baltus karoliukus. Be to, yra išlikusių vienspalvių išeiginių riešinių, puoštų įmegztais kelių spalvų karoliukais.

Pažymėtinos taip pat ir šiaurės vakarų (Šiaulių aps.) aukštaičių riešinės, numegztos keturių spalvų (juodos, žalios, raudonos ir mėlynos) dryžiais, puoštos baltų karoliukų raštais.

Riešinės Dzūkijoje yra spalvingos (juodos, bordinės, plytinės, mėlynos, tamsiai mėlynos, violetinės) ir puošnios. Į muziejus surinkta daugiausiai iš Lazdijų ir Prienų raj. Į išeigines riešines buvo įmezgami baltų, gelsvų ir raudonų karoliukų raštai. Apatinis riešinės kraštas dar papildomai apnertas arba apsiūtas karoliukų lankeliais.

Suvalkijoje žiemą ir kapsės, ir zanavykės yra dėvėjusios riešines. Jų mėgstama spalva – mėlyno atspalvio violetinė. Karoliukai balti. Raštai – panašūs kaip ir kituose etnografiniuose regionuose.

Žemaitijoje riešinės taip pat buvo labai paplitusios. Būdingos megztos dviejų kontrastingų spalvų dryžiais, pavyzdžiui, raudonos ir mėlynos, juodos ir žalios, violetinės ir žalios, bet pasitaikė ir trijų spalvų dryžiais numegztų riešinių, puoštų baltais karoliukų raštais. Žemaičių vienspalvės riešinės buvo tamsių spalvų: juodos, plytinės, tamsiai rudos. Jas puošdavo ne tik baltų, bet ir spalvotų karoliukų raštais.

Klaipėdos krašte riešinės irgi mūvėtos, Iš išlikusių pavyzdžių galima spręsti, kad labiausiai mėgtos skersadryžės, įvairių spalvų kasdienės riešinės.

Apsisukus laiko ratui, riešinės vėl grįžta – ne tik kaip etninių kostiumų detalės, bet ir kaip nauja meno forma bei madingos aprangos dalis.

Parengta pagal: I.F. Juškienė "Riešinės"

Senovės egiptiečių papuošalai

Senovės egiptiečiai didelę reikšmę teikė tam tikriems religinės reikšmės šventiems objektams, kurie labai atsispindėjo egiptiečių papuošalų motyvuose. Brangakmenių drožiniai, žinomi kaip gliptikos menas, dažniausiai buvo vabalo Skarabėjaus ir kitų antropomorfinių religinių simbolių formos. Egipto juvelyrai naudodavosi korundo nuolaužomis arba titnagu, kad išgautų formą iš minkštesnių akmenų.

Paminklai kartu su prabangia baldų, dailės ir papuošalų kolekcija padėjo simbolizuoti didybę, valdžią, ir religinį faraonų viešpatavimą tarp visuomenės ir plataus regiono. Turtai buvo svarbūs kiekvieno egiptiečio žemiškajame ir dar svarbesni pomirtiniame gyvenime.

Senovė Egipte ir vyrai ir moterys nešiojo papuošalus ne tik kaip turto ir statuso visuomenėje simbolį, bet ir kaip puošmeną ir apsaugą nuo blogio. Mirusieji budavo palaidojami su visais žemiškais turtais, tačiau kapų plėšikai pagrobė daug lobio iš senovės Egipto kapų.

Auksas buvo retas metalas, tad simbolizavo galią ir religinę priklausomybę savoje bendruomenėje. Auksiniai papuošalai buvo nešiojami pasiturinčių egiptiečių tiek kasdieniniame gyvenime, tiek ir po mirties.

Be aukso egiptiečiai naudojo spalvotą stiklą vietoj brangiųjų ar pusbrangių akmenų. Nors egiptiečiai turėjo galimybę apdirbti ir nešioti brangiuosius akmenis, jie labiau vertino spalvas, kurias galėdavo patys sukurti gamindami stiklo papuošalus. Spalva egiptiečiams labai daug reikšdavo – net Mirusiųjų Knygoje buvo nurodoma, kaip turi atrodyti vienoks ar kitoks vėrinys aplink mumijos kaklą.

Papuošalus senovės Egipte naudojo religijai:
››› Juvelyriniai dirbiniai buvo vertinami ne tik dėl grožio, bet ir dėl magiškos apsaugos.
››› Egiptiečiai neskirstė amuletų ir dekoratyvinių papuošalų. Amuletai buvo dėvimi nuo kūdikystės iki mirties.
››› Dėl religinio vaidmens, papuošalai egiptiečius lydėdavo ir pomirtinėje kelionėje.
››› Iš tiesų senovės egiptiečiai ruošdavosi mirčiai jau nuo gyvenimo pradžios iki pat mirties, kad surinktų kuo daugiau apsauginės magiškos juvelyrikos, kuri padėtų ramiai žengti į pomirtinį pasaulį.

Papuošalų formos:
››› Kaip ir kitose Egipto meno formose, taip ir juvelyrikoje buvo laikomasi griežtų taisyklių, kad papuošalas atliktų tinkamą religinį vaidmenį.
››› Kiekviena medžiaga turėjo savo religinę vertę – mineralai ir metalai atitiko konkrečias dievybes, taip pat konkrečią dvasinę ir terapinę vertę. Pvz.: Varis ir malachitas buvo sietinas su dievu Hatoru.
››› Kiekviena spalva turėjo tam tikrą mitologinę reikšmę, ir akmens su tam tikra spalva panaudojimas turėjo tam tikrą kodą.

Medžiagos:
››› Jų kiekis buvo ribotas. Dauguma žaliavų, kurios buvo naudojamos, buvo randamos Egipte, bet kai kurios ypatingai vertinamos medžiagos, tokios kaip lazuritas, buvo importuojamos iš Afganistano.
››› Auksas buvo laikomas dievų oda, tad jis vyravo papuošalų gamyboje.
››› Nors egiptiečiai turėjo prieigą prie tam tikrų tauriųjų brangakmenių, jie pirmenybę teikė kopijuoti spalvas naudodami stiklą, nes su tikraisiais akmenimis buvo daug sunkiau dirbti.
››› Tam, kad papuošalai būtų prieinami ir žemesniems socialiniems sluoksniams, egiptiečių juvelyrai išrado neįtikėtiną brangakmenių atkartojimo stikle meną. Senovės Egipto meistrai tavo tikrais ekspertais,kad kartais net būdavo sunku atskirti tikrus smaragdus, perlus ar tigro akį nuo stiklinių.

Socialinė padėtis:
››› Pradedant Naująja Karalyste, visi socialiniai sluoksniai nešiojo amuletus.
››› Amuletus plačiai nešiojo tiek vyrai, tiek moterys, nes tai garantavo apsaugą.
››› Žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovai amuletus gaminosi iš pigių žaliavų – spalvoto molio arba akmenų, brangakmenių stiklinių kopijų.

Egipto akmenys

Turkis:
››› Seniausios žinomos turkio kasyklos buvo Sinajuje.
››› Žalia turkio spalva buvo džiaugsmo ir gyvenimo sinonimas.
›››Šis minkštas, vertingas akmuo buvo populiariausias senovės Egipte, nes jį egiptiečiai palyginus lengvai galėjo apdirbti ir turėjo daug vietinių turkio karjerų.
››› Turkis buvo naudojamas karoliams. Sujungtas su kitais dekoratyviniais akmenimis, turkis budavo inkrustuotas į auksą ir taip pagaminamas prabangus juvelyrinis dirbinys.
››› Ryškia turkio miltelių glazūra buvo nudažoma beveik viskas: nuo mažų smulkių statulėlių iki plytų.
››› Šventasis Skarabėjaus amuletas buvo gaminamas iš turkio.

Lazuritas:
››› Tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos su geltono geležies piritų dėmėmis.
››› Importuojamas iš Afganistano.
››› Egiptiečiai tikėjo,kad šis akmuo turėjo gyvenimo prailginimo galios.
››› Mėlyna buvo vandens, dangaus, pirmykščio potvynio spalva ir simbolizavo kūrybą bei atgimimą.
››› Naudojamas faraonų akių ir plaukų dažymui, karūnų puošybai. Dažnai naudojamas lotoso žiedo paveiksluose, kurie reiškė kasdienį saulės sugrįžimą.

Jaspis

››› Raudonos arba raudonai rudos spalvos.
››› Pasak Plinijaus istorijos, jaspis buvo iškasamas netoli esančiose kalvose prie Kopto miesto.
››› Raudona spalva reiškė deivės Izidės kraują ir ugnį.
››› Buvo manoma, jog jis gydo nevaisingumą bei didina derlių.
››› Šį kietą natūralų akmenį buvo sunku apdirbti, tad gaminiai iš jo nebuvo labai puošnūs, priešingai papuošalai iš turkio ar lazurito.
››› Deivės Izidės mazgas dažniausiai būdavo gaminamas iš jaspio.

Malachitas:
››› Spalvos vaijuoja nuo šviesiai iki tamsiai žalios, su puošniomis netaisyklingomis juostomis.
››› Buvo kasamas dykumos kasykloje tarp rytų Egipto ir Sinajaus.
››› Malachitas yra viena iš vario rūdos formų.
››› Buvo manoma, jog malachito kelių juostų vėriniai nešiojami aplink galvą bei rankas, apsaugo nuo epidemijų.
››› Dažniausiai buvo gaminami kabošonai ir karoliukai.
››› Senovės egiptiečiai malachitą pirmiausiai nešiojo kaip vėrinius ir karolius.
››› Malachito milteliai buvo naudojami akių makiažui, kurie turėjo apsauginę funkciją, kovojant su akių infekcijomis.

Karneolis:
››› Spalva varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai rudos.
››› Randamas rytinėse Egipto dykumose.
››› Simbolizavo kraują. Buvo tikima,kad karneolio gydomosios savybės gali padėti išvalyti kraują ir numalšinti nugaros skausmus.
››› Kai kurie seniausiai žinomi papuošalų elementai buvo pagaminti iš karneolio datuojami nuo prieš dinastinių laikų.
››› Dažniausiai buvo gaminami širdies formos amuletai, kurie reiškė nemirtingumą.
››› Karneolio papuošalai padėdavo jų nešiotojui išlaikyti savitvardą.

Amazonitas:
››› Buvo randamas pietryčių dykumose.
››› Šviesiai melsva spalva simbolizavo vaisingumą ir sėkmę. Tai yra susiję su turkiu ir lazuritu.
››› Dažniausiai amazonitas papuošaluose buvo naudojamas kaip smulkūs amuletai, kabašonai, karoliukai ir indai.

Ametistas:
››› Randamas Nubijos kalnuose.
››› Labai kietas kvarcinis kristalas.
››› Šiam mineralui egiptiečiai neteikė ypatingos reikšmės, priešingai nei graikai, kurie tikėjo, kad ametistas padeda apsisaugoti nuo girtuokliavimo ir apsinuodijimo.
››› Ametisto karoliukai papuošaluose buvo naudojami vėriniams ir apyrankėms.
››› Egiptiečiai nelabai mėgo kietus akmenis, tokius kaip ametistas, nes juos būdavo sunku apdirbti į norimus amuletus, todėl mieliau naudodavo stiklą, kai reikėdavo konkrečios spalvos.

Smaragdas:
››› Skaidriai žalios spalvos.
››› Randamas rytiniame Aukštutiniame Egipte prie Raudonosios Jūros.
››› Priešingai nei dauguma mano, smaragdas neturėjo jokios specialios simbolinės mitologinės reikšmės.
››› Smaragdas buvo naudojamas tik karališkiesiems papuošalams.
››› Karalienė Kleopatra buvo žinoma dėl savo atsidavimo smaragdams.

parengta pagal: http://www.allaboutgemstones.com/jewelry_history_egyptian.html ir http://aldokkan.com/jewelry/jewelry.htm

Rankinės ir Kolje komplektas

Auksarankių Akademijos baigiamajam darbui pasirinkau siuvinėti komplektą - nedidukę rankinę ir kolje ant kaklo su tokiais pat motyvais. 

Šios akedemijos metu labai daug išmokau ir labai džiaugiuosi, galėdama Jums pristatyti savo darbelį. Lašams apsiųti naudota peyote technika, taip pat pasinaudojau mokytojos Vitalytės patarimais siuvinėjant ilgus karoliukus-vamzdelius.

Viskas, tiek rankinukas, tiek kolje, siuvinėti ant juodos odos. Naudotas toho biseris, preciosa biseris bei čekiško stiklo karoliukai.

Šio baigiamojo darbo įvertinimas - 10 (dešimt).

Kaip atskirti tikrą Swarovski kristalą nuo klastotės?

Daugumai mūsų šiandien yra pažįstamas žodžių junginys "Swarovski kristalai". Beveik kiekvienoje rankdarbių priemonių parduotuvėje jų galima rasti, tačiau ne visi jie yra tikri. Taigi kyla klausimas, kaip atskirti tikrą Swarovski kristalą nuo padirbto?

Geriausias būdas pamatyti skirtumą yra nufotografuoti tikrą Swarovski su netikru pastačius vieną šalia kito tame pačiame apšvietime. Tam reiktų geresnio, veidrodinio fotoaparato, turinčio MACRO funkciją, nes paprasti skaitmeniniai gali neužfiksuoti skirtumo.

Padarius keletą nuotraukų ir atidžiai jas apžiūrėjus, galima pastebėti, jog tikrieji Swarovski kristalai yra dešinėje pusėje:

Keletas metodų, kaip atskirti Swarovski nuo klastotės:

1. Sudėkite įtarimą keliančius kristalus ir tų pačių spalvų Swarovski kristalus vieną šalia kito į grupeles mažiausiai po 20 vienetų. Ar jų spalva identiška?

2. Patyrinėkite karoliukus iš skirtingų kampų, ar jų žvilgėjimas panašus?

3. Iš arčiau apžiūrėjus netikrą karoliuką pastebėsite, kad jis yra neryškus bei sugeria nepakankamai šviesos. Taip nutinka, nes klastotės viduje yra daug labai mažų oro burbuliukų.

4. Atidžiai apžiūrėkite atviras briaunas. Tikrų Swarovski kristalų briaunos yra storesnės, jos labiau spindi.

5. Klastotės turi tik 40-50 standartinių spalvų gamą, o Swarovski karoliukai 75. Tad vargu ar surasite suklastotą spalvą "Fire Opal“.

6. Tikras ekspertas, turėdamas tam tikras priemones, galėtų atskirti Swarovski nuo klastotės pagal esamą švino kiekį: Swarovski kristaluose apytiksliai yra 32% švino oksido, o netikruose tik 12-28%. Beje, švino oksidas ne tik suteikia didesnį blizgesį, bet ir padaro karoliuką sunkesniu.

Tikiuosi, šie patarimai jums padės perkant karoliukus savo kūrybai. Tačiau nepamirškit, kad Swarovski kristalus ne Dievas gamina, tad ir juose galima rasti defektų. Žemiau pateiktose nuotraukose parodytas vienas pavyzdys iš originalios Swarovski pakuotės. Kairėje neteisingai išgręžta skylutė,o dešinėje skylutės išvis nėra. Tačiau tokių defektų gali pasitaikyti ne daugiau nei 1%.

Parengta pagal: http://www.beading.com.my/blog/genuine-vs-fake-swarovski-elements/