Paslaptingasis amazonito akmuo

Forma ir sandara – triklinė sistema; susidaro dideli gabalai ar luitai; žalias lauko špato variantas.

Spalva – melsvai žalia, išmarginta šviesesnėmis žaliomis dėmelėmis; amazonitas gali būti ir geltonos, rožinės, raudonos ir pilkos spalvos.

Šaltiniai – Madagaskaras, Rusija, JAV, Brazilija, Zimbavė, Australija, Namibija.

Zodiako ženklai – Tinka Dvyniams, Svarstyklėms, Vandeniui, Mergelei. Visiškai netinka Skorpionui.

Ezoterinės savybės – Ramina besikeičiančias nuotaikas, protą, prieštaravimus, ilgesį ir širdies skausmus, apsaugo nuo blogų įpročių ir mažina nerimą bei susierzinimą. Stiprina nervų sistemą, atpalaiduoja, koreguoja kalcio apykaitą ir pasisavinimą, padeda išvengti dantų gedimo ir osteoporozės. Padeda nuo menstruacinių skausmų, gimdant, atpalaiduoja spazmus. Skatina verbalinę saviraišką, mąstymo gebėjimus, kūrybiškumą, intuiciją, pasitikėjimą savimi. Suteikia vilties ir ištvermės, padeda priimti sunkius sprendimus. Taip pat manoma, kad padeda motyvuoti tingius paauglius.

Gydomasis poveikis – Jei norite sušvelninti ir subalansuoti čakrų energijas, dėkite širdies, viršutinės krūtinės dalies arba gerklės zonose.

Amazonitas - tai kalio aliuminio silikatas, didelės mineralų grupės, vadinamos lauko špatais, narys. Jie sudaro didelę žemės plutos dalį ir randami visame pasaulyje.

Iki šiol tyrinėtojams nepavyksta įminti trijų amazonito mįslių: pavadinimo, atspalvio ir atsiradimo paslapčių. Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo Amazonės upės, kur buvo atrastas XVIII amžiuje. Tačiau Europoje amazonitas jau buvo žinomas iki Amerikos žemyno atradimo. 1783 metais Ilmenio kalnuose Urale buvo atrasti amazonito klodai. Akmuo sudomino juvelyrus, buvo pagamintos vazos, dėžutės.

Amazonitas taip vadinamas dėl savo savitos melsvai žalios spalvos , kuri primena Amazonės upės ir ją supančių miškų sodrius žalius atspalvius. Tačiau šių mineralų klodų Amazonės regione tikrai nėra, o geriausi pavyzdžiai randami Kolorade, kur jis dažnai pasitaiko santalkose kartu su dūminiu kvarcu, ir Ilmenio kalnuose, Rusijoje, kur jis randamas kartu su granito sluoksniais. Šiuolaikiniai tyrinėjimai nustatė jog amazonitui melsvai žalią spalvą suteikia švino ir vandens reakcijos, vykstančios špato viduje. Amazonitas susidaro gana dideliais gabalais, išmargintais šviesesnėmis žalios spalvos dėmėmis, o nušlifuotam būdingas šilkinis žvilgesys.

Amazonitas jau seniai naudojamas papuošalų gamybai. Senovės Egipte jis naudotas ne tik žiedų ir antkaklių gamybai, bet iš jo buvo drožinėjamos didesnės lentelės, jose graviruojami šventi užrašai. Kasinėjant Egipte Tutanchamono kape buvo rasti karoliai, amuletai, žiedai, auskarai iš amazonito su sidabru. Amazonito ietys buvo rastos kasinėjant Egipte ir Etiopijoje, bet kaip amazonitą vadino tuo metu nėra žinoma.

Šiandien faraono Tutanchamono reliktai yra saugomi Egipto muziejuje Kaire. Muziejuje rasite garsios auksinės jauno valdovo kaukės, kurią puošia amazonito, lazurito ir karneolio inkrustacijos, aprašą. Amazonitas buvo populiarus ir senovės Indijos juvelyrikoje, ypač aukso apsoduose.

Viena iš versijų, kad amazonito pavadinimas kilęs nuo legendinių amazonių pavadinimo. Amazonito buvo rasta kasinėjant skitų pilkapius nuo Dono žemupio iki Pietų Uralo, kur pagal legendas gyveno karingosios amazonės, minimos ir Herodoto, Ptolemėjaus, Plinijaus raštuose. Eidamos į karo žygius amazonės mėgo puoštis žaliais akmenėliais, tikėdamos kad amazonitas jas apsaugos ir padės laimėti mūšius.

Pietų Amerikos indėnai nešiojo jį nuo nuodingųjų padarų įkandimų.

Dėl vidutinio kietumo amazonitą galima kalinėti ir net šiomis dienomis jis yra pjaustomas ir šlifuojamas suteikiant jam kabošono formą, kuri išryškina spalvą. Kabošonai naudojami žiedų pakabukų ar auskarų gamybai.

Amazonito sudėtyje yra daug vario, todėl jis naudingas visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Švelnina emocinius stresus ir išvaduoja nuo baimių, irzlumo bei negatyvių energijų, skatina pamilti, moko mylėti ir sugeba subalansuoti daugelį mūsų asmenybės aspektų.

Amazonitas šalina raumenų spazmus, koreguoja kalcio apykaitą ir pasisavinimą, padeda išvengti dantų gedimo ir osteoporozės. Ir dar – įdomus amazonito kosmetinis poveikis: jis jaunina, gaivina ir gerina odos spalvą, gydo suskirdusią, sausą veido ir rankų odą. Pamerkite amazonitą 12 val. į stiklinę vandens, o nusiprausę šiuo vandeniu suvilgykite kūną, veidą, rankas ir leiskite odai nudžiūti. Ji tarsi pasidengia švelniu aksomu. Dar veiksmingesnis amazonito ir nefrito, ypač baltojo, eliksyras. Tokio derinio papuošalai spinduliuoja gaivą ir ramybę.

Parengta pagal:  www.juvelyrikainternetu.lt, www.turkis.lt, www.horoskopai.lt, www.catalogmineralov.ru

Senovės egiptiečių papuošalai

Senovės egiptiečiai didelę reikšmę teikė tam tikriems religinės reikšmės šventiems objektams, kurie labai atsispindėjo egiptiečių papuošalų motyvuose. Brangakmenių drožiniai, žinomi kaip gliptikos menas, dažniausiai buvo vabalo Skarabėjaus ir kitų antropomorfinių religinių simbolių formos. Egipto juvelyrai naudodavosi korundo nuolaužomis arba titnagu, kad išgautų formą iš minkštesnių akmenų.

Paminklai kartu su prabangia baldų, dailės ir papuošalų kolekcija padėjo simbolizuoti didybę, valdžią, ir religinį faraonų viešpatavimą tarp visuomenės ir plataus regiono. Turtai buvo svarbūs kiekvieno egiptiečio žemiškajame ir dar svarbesni pomirtiniame gyvenime.

Senovė Egipte ir vyrai ir moterys nešiojo papuošalus ne tik kaip turto ir statuso visuomenėje simbolį, bet ir kaip puošmeną ir apsaugą nuo blogio. Mirusieji budavo palaidojami su visais žemiškais turtais, tačiau kapų plėšikai pagrobė daug lobio iš senovės Egipto kapų.

Auksas buvo retas metalas, tad simbolizavo galią ir religinę priklausomybę savoje bendruomenėje. Auksiniai papuošalai buvo nešiojami pasiturinčių egiptiečių tiek kasdieniniame gyvenime, tiek ir po mirties.

Be aukso egiptiečiai naudojo spalvotą stiklą vietoj brangiųjų ar pusbrangių akmenų. Nors egiptiečiai turėjo galimybę apdirbti ir nešioti brangiuosius akmenis, jie labiau vertino spalvas, kurias galėdavo patys sukurti gamindami stiklo papuošalus. Spalva egiptiečiams labai daug reikšdavo – net Mirusiųjų Knygoje buvo nurodoma, kaip turi atrodyti vienoks ar kitoks vėrinys aplink mumijos kaklą.

Papuošalus senovės Egipte naudojo religijai:
››› Juvelyriniai dirbiniai buvo vertinami ne tik dėl grožio, bet ir dėl magiškos apsaugos.
››› Egiptiečiai neskirstė amuletų ir dekoratyvinių papuošalų. Amuletai buvo dėvimi nuo kūdikystės iki mirties.
››› Dėl religinio vaidmens, papuošalai egiptiečius lydėdavo ir pomirtinėje kelionėje.
››› Iš tiesų senovės egiptiečiai ruošdavosi mirčiai jau nuo gyvenimo pradžios iki pat mirties, kad surinktų kuo daugiau apsauginės magiškos juvelyrikos, kuri padėtų ramiai žengti į pomirtinį pasaulį.

Papuošalų formos:
››› Kaip ir kitose Egipto meno formose, taip ir juvelyrikoje buvo laikomasi griežtų taisyklių, kad papuošalas atliktų tinkamą religinį vaidmenį.
››› Kiekviena medžiaga turėjo savo religinę vertę – mineralai ir metalai atitiko konkrečias dievybes, taip pat konkrečią dvasinę ir terapinę vertę. Pvz.: Varis ir malachitas buvo sietinas su dievu Hatoru.
››› Kiekviena spalva turėjo tam tikrą mitologinę reikšmę, ir akmens su tam tikra spalva panaudojimas turėjo tam tikrą kodą.

Medžiagos:
››› Jų kiekis buvo ribotas. Dauguma žaliavų, kurios buvo naudojamos, buvo randamos Egipte, bet kai kurios ypatingai vertinamos medžiagos, tokios kaip lazuritas, buvo importuojamos iš Afganistano.
››› Auksas buvo laikomas dievų oda, tad jis vyravo papuošalų gamyboje.
››› Nors egiptiečiai turėjo prieigą prie tam tikrų tauriųjų brangakmenių, jie pirmenybę teikė kopijuoti spalvas naudodami stiklą, nes su tikraisiais akmenimis buvo daug sunkiau dirbti.
››› Tam, kad papuošalai būtų prieinami ir žemesniems socialiniems sluoksniams, egiptiečių juvelyrai išrado neįtikėtiną brangakmenių atkartojimo stikle meną. Senovės Egipto meistrai tavo tikrais ekspertais,kad kartais net būdavo sunku atskirti tikrus smaragdus, perlus ar tigro akį nuo stiklinių.

Socialinė padėtis:
››› Pradedant Naująja Karalyste, visi socialiniai sluoksniai nešiojo amuletus.
››› Amuletus plačiai nešiojo tiek vyrai, tiek moterys, nes tai garantavo apsaugą.
››› Žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovai amuletus gaminosi iš pigių žaliavų – spalvoto molio arba akmenų, brangakmenių stiklinių kopijų.

Egipto akmenys

Turkis:
››› Seniausios žinomos turkio kasyklos buvo Sinajuje.
››› Žalia turkio spalva buvo džiaugsmo ir gyvenimo sinonimas.
›››Šis minkštas, vertingas akmuo buvo populiariausias senovės Egipte, nes jį egiptiečiai palyginus lengvai galėjo apdirbti ir turėjo daug vietinių turkio karjerų.
››› Turkis buvo naudojamas karoliams. Sujungtas su kitais dekoratyviniais akmenimis, turkis budavo inkrustuotas į auksą ir taip pagaminamas prabangus juvelyrinis dirbinys.
››› Ryškia turkio miltelių glazūra buvo nudažoma beveik viskas: nuo mažų smulkių statulėlių iki plytų.
››› Šventasis Skarabėjaus amuletas buvo gaminamas iš turkio.

Lazuritas:
››› Tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos su geltono geležies piritų dėmėmis.
››› Importuojamas iš Afganistano.
››› Egiptiečiai tikėjo,kad šis akmuo turėjo gyvenimo prailginimo galios.
››› Mėlyna buvo vandens, dangaus, pirmykščio potvynio spalva ir simbolizavo kūrybą bei atgimimą.
››› Naudojamas faraonų akių ir plaukų dažymui, karūnų puošybai. Dažnai naudojamas lotoso žiedo paveiksluose, kurie reiškė kasdienį saulės sugrįžimą.

Jaspis

››› Raudonos arba raudonai rudos spalvos.
››› Pasak Plinijaus istorijos, jaspis buvo iškasamas netoli esančiose kalvose prie Kopto miesto.
››› Raudona spalva reiškė deivės Izidės kraują ir ugnį.
››› Buvo manoma, jog jis gydo nevaisingumą bei didina derlių.
››› Šį kietą natūralų akmenį buvo sunku apdirbti, tad gaminiai iš jo nebuvo labai puošnūs, priešingai papuošalai iš turkio ar lazurito.
››› Deivės Izidės mazgas dažniausiai būdavo gaminamas iš jaspio.

Malachitas:
››› Spalvos vaijuoja nuo šviesiai iki tamsiai žalios, su puošniomis netaisyklingomis juostomis.
››› Buvo kasamas dykumos kasykloje tarp rytų Egipto ir Sinajaus.
››› Malachitas yra viena iš vario rūdos formų.
››› Buvo manoma, jog malachito kelių juostų vėriniai nešiojami aplink galvą bei rankas, apsaugo nuo epidemijų.
››› Dažniausiai buvo gaminami kabošonai ir karoliukai.
››› Senovės egiptiečiai malachitą pirmiausiai nešiojo kaip vėrinius ir karolius.
››› Malachito milteliai buvo naudojami akių makiažui, kurie turėjo apsauginę funkciją, kovojant su akių infekcijomis.

Karneolis:
››› Spalva varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai rudos.
››› Randamas rytinėse Egipto dykumose.
››› Simbolizavo kraują. Buvo tikima,kad karneolio gydomosios savybės gali padėti išvalyti kraują ir numalšinti nugaros skausmus.
››› Kai kurie seniausiai žinomi papuošalų elementai buvo pagaminti iš karneolio datuojami nuo prieš dinastinių laikų.
››› Dažniausiai buvo gaminami širdies formos amuletai, kurie reiškė nemirtingumą.
››› Karneolio papuošalai padėdavo jų nešiotojui išlaikyti savitvardą.

Amazonitas:
››› Buvo randamas pietryčių dykumose.
››› Šviesiai melsva spalva simbolizavo vaisingumą ir sėkmę. Tai yra susiję su turkiu ir lazuritu.
››› Dažniausiai amazonitas papuošaluose buvo naudojamas kaip smulkūs amuletai, kabašonai, karoliukai ir indai.

Ametistas:
››› Randamas Nubijos kalnuose.
››› Labai kietas kvarcinis kristalas.
››› Šiam mineralui egiptiečiai neteikė ypatingos reikšmės, priešingai nei graikai, kurie tikėjo, kad ametistas padeda apsisaugoti nuo girtuokliavimo ir apsinuodijimo.
››› Ametisto karoliukai papuošaluose buvo naudojami vėriniams ir apyrankėms.
››› Egiptiečiai nelabai mėgo kietus akmenis, tokius kaip ametistas, nes juos būdavo sunku apdirbti į norimus amuletus, todėl mieliau naudodavo stiklą, kai reikėdavo konkrečios spalvos.

Smaragdas:
››› Skaidriai žalios spalvos.
››› Randamas rytiniame Aukštutiniame Egipte prie Raudonosios Jūros.
››› Priešingai nei dauguma mano, smaragdas neturėjo jokios specialios simbolinės mitologinės reikšmės.
››› Smaragdas buvo naudojamas tik karališkiesiems papuošalams.
››› Karalienė Kleopatra buvo žinoma dėl savo atsidavimo smaragdams.

parengta pagal: http://www.allaboutgemstones.com/jewelry_history_egyptian.html ir http://aldokkan.com/jewelry/jewelry.htm